Apie skaitymams siūlomas knygas

 

 

Herojai šių metų skaitymams siūlomose knygose

 

Šiaurės šalių literatūros savaitės skaitymams siūlomos knygos atspindės temą ,,Herojai Šiaurės šalyse". Čia sutiksime įvairių personažų, kurie vienaip ar kitaip prisiima herojų vaidmenis.

Švedų Eliaso ir Agnes Våhlundų knygoje vaikams ,,Superherojų vadovas" sutinkame Lisą, iš kurios mokykloje tyčiojasi berniukų gauja. Vieną dieną nuo užgauliotojų pasislėpusi bibliotekoje mergaitė atranda magišką knygą, kuri viską pakeičia. Ši knyga tampa mergaitės virsmo į nesustabdomą superheroję ,,Raudonoji kaukė" pradžia.

Norvego Simono Strango knygoje paaugliams ,,Tie, kurių nėra" vaizduojama Emilija, netikėtai atsidūrusi situacijoje, kurioje išmėginamos jos nuostatos apie tai, kas teisinga ir kas ne. Kaip pasielgti, kai dokumentų neturintis pabėgėlis staiga pabeldžia į duris?

Islandų rašytojo Einaro Máro Guðmundssono knyga ,,Islandijos karaliai" yra beprotiškų pasakojimų rinkinys apie išgalvotą Knudsenų giminę nuo XVIII a. iki mūsų dienų. Knygoje autorius kvestionuoja tradicinius herojus ir jų vaidmenis skiria kvailiams.

 

 

Superherojų vadovas (šved. Handbok för superhjältar), aut. Elias ir Agnes Våhlundai

 

,,Vienoje iš apatinių lentynų stovėjo tokio raudonumo knyga, kad ji pati tiesiog švytėjo. Ant jos nugarėlės buvo parašyta ,,Superherojų vadovas".

 

Lisa žinojo, kad iš tikrųjų jokių superherojų nėra. Bet knyga traukė ją, tarsi prašė, kad mergaitė paimtų ją ir pasklaidytų.

 

Joje taip smulkiai buvo aprašytos įvairios supergalios ir kaip jų išmokti, kad tai išties buvo tikras vadovas.

 

Tik pagalvok, jei galėčiau įgyti kelias. Viskas būtų daug paprasčiau, - pamanė Lisa."

 

Lisa dėl mamos darbo priversta kelis mėnesius gyventi su močiute. Jai siaubingai nepatinka naujojoje mokykloje, kur berniukų gauja nuolat tyčiojasi iš jos atlėpusių ausų. Mergaitė kas vakarą užmiega prispaudusi rankomis ausis, vildamasi, kad tada jos nebebus tokios atsikišusios.

 

Vieną dieną Lisa, eilinį kartą medžiojama gaujos, pasislepia bibliotekoje. Ten ji randa knygą, kuri visa tarsi švyti. Ištraukusi ją iš lentynos mergaitė perskaito pavadinimą ,,Superherojų vadovas", bet, kad ir kaip bebūtų keista, bibliotekos sistemoje toks neįregistruotas. Bibliotekininkė pakužda Lisai, kad tai galbūt reiškia, jog mergaitė turėtų pasilikti knygą. Taip prasideda Lisos tapsmas superheroje Raudonąja kauke.

 

Su knygos pagrindine veikėja susitapatinti gali daugelis vaikų; ji tarsi moderni Pepė Ilgakojinė su ypatingomis galiomis. Ji išmoksta, kad geriau būti stipriai ir gerai, negu keršyti užgauliotojams, nes iš to vis tiek nieko gero nebus. Sukurti tokią veikėją įkvėpė vieno iš autorių tuo metu devynmetė duktė, iš kurios taip pat buvo tyčiojamasi.

 

 

 

Apie autorius

 

Elias Våhlundas (g. 1973) ir Agnes Våhlund (g. 1985) susitiko 2002 metais teatre, kur Elias vaidino, o Agnes dirbo dailininke. Kartu jie parašė ,,Superherojų vadovą": Elias rašė pasitardamas su Agnes, o Agnes piešė tardamasi su Elias. Pirmoji iš keturių serijos knygų susilaukė puikios pradžios: buvo išparduoti du tiražai. Antroji knyga perspausdinta jai dar net neišėjus. Paskutiniosios dvi dalys turėtų išeiti švediškai 2018-aisiais. Pirmoji serijos knyga buvo išversta į anglų ir pardavinėjama Islandijoje, Norvegijoje ir Danijoje. Ja susidomėjo ir filmų bei žaidimų kūrėjai.

 

Be to, kad Elias rašo knygas vaikams, jis dar yra ir režisierius, scenarijų rašytojas, aktorius, kaskadininkas, mokytojas ir įrašų studijos direktorius. Jis buvo įkūręs ir trimetę cirko mokyklą bei dieninius kursus kaskadininkams. Elias taip pat yra laimėjęs sidabro medalį Pasaulio meninio fechtavimosi čempionate ir yra Britanijos fechtavimosi akademijos garbės narys. Agnes anksčiau dirbo grafikos dizainere ir redaguodavo nuotraukas, o vėliau nusprendė atsidėti iliustravimui. Ji yra didelė komiksų žurnalų, tiek amerikietiškų, tiek japoniškų, gerbėja.

 

 

 

Tie, kurių nėra (norv. De som ikke finnes), aut. Simonas Strangeris

 

,,Labas, Emilija, - sukužda jis angliškai. - Ar prisimeni mane?

 

Emilija prideda pirštą prie lūpų. Tada įsisiaučia į antklodę ir prieina prie lango. Pasilenkdama į priekį stebi savo atvaizdą stikle.

 

-          Samueli!? - sušnabžda ji. -  Ką čia veiki? Kaip tu čia patekai?

 

Viena jo ranka aprišta purvinu tvarsčiu, o kaktoje žaizdelė.

 

-          Tu užrašei man savo adresą ant lapelio, - atsako. - Prisimeni?

 

Emilija prisimena. Žinoma, kad prisimena. Ji prisimena viską."

 

 

 

,,Tie, kurių nėra" yra trečioji ir paskutinė knyga apie norvegę merginą Emiliją ir dokumentų neturintį Samuelį iš Ganos. Jie susitiko Gran Kanarijoje, kur Emilija atostogavo su šeima, o Samuelis buvo išbelbėtas iš pripučiamos valties. Prieš tai, kai vaikiną privarta išsiunčia atgal, jis gauna iš Emilijos lapelį su jos norvegišku adresu. Nuo to laiko Samuelis buvo išnaudojamas žiauriausiais įmanomais būdais. Dabar, po trijų metų, jis su paskutine viltimi susikuri normalų gyvenimą stovi ir vidury nakties beldžia į Emilijos langą.

 

Jų paskutinis susitikimas įžiebia Emilijoje kibirkštėlę, kuri suliepsnoja aktyviu visuomeniniu įsitraukimu. Jos ateitis priklauso nuo to, ar ji padės nelegaliam imigrantui. Ką reikia daryti, kai tavo moralinės  nuostatos prasilenkia su teisinėmis?

 

,,Tie, kurių nėra" liečia jautrias temas ir šiuolaikines problemas. Pagrindiniai veikėjai kartu su skaitytoju susiduria su milžiniškais šiandieninio gyvenimo sąlygų skirtumais ir faktu, kad tie, kurie gimsta turtingi, nebūtinai turi daugiau įtakos ar galios pagerinti kitų gyvenimą nei tie, kurie yra gimę neturtingi. Tai istorija apie šiuolaikinį didvyriškumą ir kaip jis ribojamas įstatymų ir taisyklių; apie pasirinkimus, su kuriais susiduriama.

 

 

 

Apie autorių

 

Simonas Strangeris (g. 1976) - norvegų rašytojas iš Oslo. Jis studijavo filosofiją ir religijos istoriją Oslo universitete, vėliau  lankė  kursą rašytojams Bø, Norvegijoje. S. Strangeris debiutavo 2003 m. su romanu suaugusiems ,,Įvykių pynė, kurią vadiname pasauliu" (norv. Den veven av hendelser vi kaller verden), be to, dar yra parašęs romanų paaugliams, iliustravęs knygas vaikams, kurios, be kitų, yra išverstos į vokiečių, prancūzų, ispanų, arabų, korėjiečių, japonų, kurdų ir kt. kalbas.

 

Pasaulio neteisybė domino Simoną jau ankstyvame amžiuje; tada jis buvo įsitraukęs į jaunimo judėjimą. Dabar savo kaip rašytojo balsą jis naudoja tam, kad atkreiptų dėmesį į problemas, kuriomis pats karštai domisi, pavyzdžiui, į pabėgėlius. Apie juos autorius rašo ir savo trilogijoje jaunimui, kuriai priklauso šių metų skaitymams siūloma knyga ,,Tie, kurių nėra". Už ją  rašytojas 2015 m. buvo nominuotas Šiaurės tarybos vaikų ir jaunimo literatūros premijai.

 

 

 

Islandijos karaliai (isl. Íslenskir kóngar), aut. Einaras Máras Guðmundssonas

 

,,Didžiulis amerikietiškas automobilis artėjo prie mokyklos, bet vairuotojas nepasuko į mokytojų aikštelę - važiavo tiesiai į mokyklos kiemą. Prabangus kadilakas sustojo žvyro aikštelėje priešais mokyklą, kur mokiniai paprastai žaidžia krepšinį. Tuo metu žaidusieji pasklido į šonus kaip paukščių būrys, palikę stovėti mėlynai žalią automobilį su sidabrinėmis juostomis ir daugybe arklio galių po kapotu.

 

Arnfinas Knudsenas išlipo iš automobilio; prie savo dryžuoto kostiumo ir baltų batų jis dar nešėsi skrybėlę ir akinius nuo saulės. Jis priėjo prie bagažinės ir ištraukė didžiulį gitaros dėklą, kuriame, kaip manėme, buvo ginklas arba sulenktas šautuvas, nes vyras atrodė kaip mafijozas iš kokio gangsterių filmo."

 

 

 

Knudsenų giminė valdė mažą pajūrio bendruomenę Tangavyk daugiau nei du šimtmečius. Ji išplėtojo žvejybą, jiems piklausė fabrikai, žvejybiniai laivai, šaldikliai, jie vadovavo dūdų orkestrui, chorams ir moterų draugijoms. Ji įkūrė imperiją ir ją prarado, ji pranyko ir vėl pasirodė. Jai priklausė neįtikėčiausi ir pasakiškiausi žmonės, tikros legendos, tokios kaip giminės protėvis laivo kapitonas Ausvaldas Knudsenas ir jo sūnus, mokytojas Arnfinas Knudsenas, kuris vienintelis Islandijoje supranta reliatyvumo teoriją ir kuriam priklauso neprilygstamas kadilakas.

 

,,Islandijos karaliai", kur herojais tampa kvailiais, - tai giminės saga, tampriai supinta su liaudies istorija, su tais žmonėmis, kuriuos Knudsenai valdė ir kuriais manipuliavo. Ši knyga - ribas peržengiantis romanas; išsamus ir labai linksmas pasakojimas apie islandų aukštesniąją klasę.

 

 

 

Apie autorių

 

Einaras Máras Guðmundssonas gimė 1954 m. Reikjavike. Ten studijavo literatūrą ir istoriją Islandijos universitete, o vėliau tęsė literatūros studijas Kopenhagos universitete, kur debiutavo su pirmosiomis knygomis, dviejais eilėraščių rinkiniais, išėjusiais kartu 1980 m. Už juos autorius pelnė daug dėmesio, o jo trečiasis eilėraščių rinkinys laikomas dar geresniu.

 

Vis dėlto žymiausias Einaro kūrinys yra ,,Visatos angelai" (isl. Englar alheimsins, liet. išleista 1996), parašytas pagal jo vyresniojo brolio gyvenimą ir mirtį. Už romaną autorius 1995 m. laimėjo Šiaurės tarybos literatūros premiją. Pagal knygą 2000 m. pastatytas vienas populiariausių Islandijos kino istorijoje filmų. Einaras jau nuo pat karjeros pradžios buvo laikomas vienu populiariausių ir labiausiai gerbiamų Islandijos rašytojų, ir yra laimėjęs Karin Blixen medalį, Švedijos Akademijos Šiaurės apdovanojimą ir įšventintas į Islandijos erelio ordino riterius.